Kėdainių rajone gegužės 19 d. vykusioje lauko dienoje apsilankė vienas žinomiausių Europos regeneracinės žemdirbystės praktikų ir dirvožemio ekspertų – Frédéric Thomas iš Prancūzijos. Jau daugelį metų jis dirba su nearimine žemdirbyste, dirvožemio biologijos stiprinimu ir tarpinių augalų sistemomis, o jo pagrindinė žinutė paprasta – produktyvus dirvožemis pirmiausia yra gyva sistema.

Bendraudamas su mūsų agronomais-vadybininkais ir lankydamasis Kėdainių r. laukuose F. Thomas akcentavo, kad šiandien žemdirbystė susiduria ne tik su derliaus didinimo, bet ir su dirvožemio atsparumo iššūkiais. Pasak jo, Lietuvoje matomas didelis agronominis potencialas ir modernūs ūkiai, tačiau kartu išlieka daugeliui Europos šalių būdinga tendencija – dažnai daugiau dėmesio skiriama tam, ką dedame ant dirvos, nei tam, kas vyksta pačioje dirvoje. Jo teigimu, vien trąšų ar technologinių sprendimų nepakanka. Ilgalaikiai rezultatai atsiranda tada, kai aktyviai veikia biologiniai procesai. Frédéric Thomas pabrėžė, kad gyvas dirvožemis – tai šaknys, mikroorganizmai, sliekai, organinė medžiaga ir nenutrūkstamas biologinis aktyvumas.

Vienu svarbiausių principų dirvožemininkas įvardija kuo ilgesnį aktyviai augančių augalų išlaikymą lauke. Jo nuomone, dirvožemis gamtoje beveik niekada nebūna neapsaugotas, todėl ir žemdirbystėje reikėtų siekti panašių principų. Ypatingą dėmesį F. Thomas skyrė pliko dirvožemio problemai. Pasak jo, saulėtą vasaros dieną pliko dirvožemio paviršius gali įkaisti iki 50–60 °C ar net daugiau, o po augalų danga ar miško paklote temperatūra gali būti dešimtimis laipsnių mažesnė. Kylant dirvos temperatūrai mažėja mikroorganizmų aktyvumas, silpnėja dirvožemio biologiniai procesai, greičiau prarandama drėgmė ir blogėja sąlygos šaknų vystymuisi. „Miške beveik niekada nepamatysite plikos žemės. Visada yra lapų sluoksnis, augalai, šaknys. Gamta dirvą saugo. Žemdirbystėje turime mokytis iš gamtos“, – sakė F. Thomas. Būtent todėl, jo teigimu, tarpiniai augalai nėra tik papildomas pasėlis. Jie tampa biologiniu skydu, kuris mažina temperatūros svyravimus, saugo dirvos gyvybę ir padeda palaikyti aktyvius procesus dirvožemyje.

Lauko dienos dalyviai diskutavo apie tarpinius augalus, dirvožemio struktūrą, šaknų vystymąsi bei biologinių procesų svarbą. Pagrindinė žinutė – ateities žemdirbystėje svarbu ne tik auginti derlių, bet kartu auginti ir patį dirvožemį.