Dirvožemis yra neatsinaujinantysis gamtos išteklius, siejamas su svarbiomis ekologinėmis ir ekonominėmis funkcijomis. Dėl šios priežasties vienas svarbiausių ateities žemės ūkio tikslų yra žemės ūkio paskirties žemės derlingumo optimizavimas tvariu ir aplinkai nekenksmingu būdu. Todėl organinių trąšų naudojimas yra tiesiog neišvengiamas. Laikydamiesi šiuo požiūriu, mes prekiaujame kokybiškomis organinėmis trąšomis, padedančias ilguoju laikotarpiu pagerinti ir išsaugoti dirvožemio pusiausvyrą.
Kodėl verta rinktis organines trąšas?
- Trąšos nekenkia sveikatai ir aplinkai, atitinka tvarumo principus;
- Didelis organinių medžiagų kiekis;
- Geresnė dirvožemio kokybė;
- Humuso kaupimasis;
- Didesnis mikrobiologinis aktyvumas;
- Geresnė dirvožemio struktūra, deguonies ir vandens apytaka;
- Geresnis augalų šaknų išsivystymas;
- Daug mikroelementų (Fe, Mn, B, Mo, Zn ir Cu);
- Geresnė augalų vandens apytaka, fotosintezė, ląstelių dalijimas, derlingumas, baltymų apykaita;
- Aukšta organinė mineralų koncentracija;
- Ilgas ir laipsniškas mitybinių medžiagų išsiskyrimas;
- Jokio išplovimo;
- Jokio nudegimo pavojaus.
VDU tyrimo rezultatai:
Organic 10-3-1+10% CaCO3 įtakoje žieminių kviečių žaliosios biomasės derlius iš vegetacinio indelio padidėjo 3,35 g arba 27,68 proc., o sausosios biomasės – 2,43 g arba 50,10 proc.
Priesmėlio labai rūgščiame, mažo humusingumo ir fosforingumo bei labai mažo kalingumo dirvožemyje granuliuotų organinių trąšų įtakoje esmingai sumažėjo dirvožemio rūgštingumas, dirvožemyje esmingai padidėjo humuso (organinės anglies), judriųjų fosforo ir kalio bei bendrojo azoto kiekis. Palyginus granuliuotas mėsos kaulų miltų trąšas Organic 10-3-1+10% CaCO3 su granuliuotomis paukščių mėšlo trąšomis, jos labiau mažino dirvožemio rūgštingumą, labiau padidino jame humuso, judriojo fosforo bei bendrojo azoto kiekį, bet nežymiai sumažino judriojo kalio kiekį dirvožemyje.
Patręšus lokaliai žieminius kviečius N90 norma, palyginti su N60 norma, dirvožemyje esmingai padidėjo pH reikšmės vertė, esmingai padidėjo judriojo fosforo ir bendrojo azoto kiekis. Nepriklausomai nuo dirvožemio savybių įterpus granuliuotas mėsos kaulų miltų trąšas lokaliai, palyginti su jų išbarstymu padrikai ir įterpimu į dirvą, dirvožemyje nežymiai padidėjo humuso, judriųjų fosforo ir kalio bei bendrojo azoto kiekis, o dirvožemio rūgštingumas sumažėjo esmingai.
Aukšto azoto gyvūninės kilmės granuliuotos trąšos
- 6 kartus efektyvesnis už vištų kraikinį mėšlą;
- Subalansuotas azoto įsisavinimas vegetacijos periodu;
- Efektyvus tręšimas tiek barstant tiek įterpiant sėjos metu;
- Gyvūniniai baltymai daug greičiau paverčiami į augalui prieinamą azoto formą, nei iš bet kurių kitų natūralios kilmės šaltinių;
- Galima tolygiai paskleisti dideliu spinduliu.
Cheminė sudėtis
| Elementas | % |
|---|---|
| Bendras azotas | 7,5– 8,5 |
| Fosforas (P2O5) | 7,0 |
| Kalis (K2O) | 1,0 |
| Magnis | 0,6 |
| Kalcis | 8,0 |
| Natris | 0,7 |
| Elementas | mg/kg |
|---|---|
| Manganas | 19 |
| Boras | 22 |
Granulių diametras: 4-5 mm
Naudojimo rekomendacijos
Nuo 300 – 900 kg/ha.
1000 kg/ha norma atitinka 20 t/ha galvijų kraikinio mėšlo (100 kg N) arba 7 t/ha vištų mėšlo (100 kg N).
