27/04/2023

Pirmenybė – lietuviškiems MIEŽIAMS

Pavasariui prasidėjus jau ne tik kalendoriuje, bet ir už lango, populiariausias kultūras – žieminius rapsus, kviečius – auginantys ūkininkai vertina situaciją po žiemos. Ji šįmet užsitęsė, įšalą ne kartą keitė atlydys, tad ne visi pasėliai sėkmingai peržiemojo. Žemės ūkio ekspertai sako, kad ūkininkams vertėtų apsvarstyti galimybę tokius laukus užsėti vasariniais miežiais, kadangi tai ne tik naudinga sėjomainai, bet ir pasiteisina finansiškai. Pasak agronomų, Lietuvos ūkininkai į sėjomainą vis dar žiūri atsainiai – augina tik pagrindines, populiariausias kultūras ir neįsiveda kitų. Ilgainiui tai atsiliepia tiek jų išgaunamo derliaus kiekiui, kokybei, tiek žemei, kadangi kasmet reikia vis brangesnių sprendimų.

„Žieminėms kultūroms prastai peržiemojus, protingiausias sprendimas yra jų plotus keisti vasarinėmis, iš to galima ir uždirbti. Ką pasirinkti – ar tai bus žirniai, pupos, vasariniai kviečiai, miežiai – dažniausiai lemia supirkimo kainos. Vis tik atkreipčiau dėmesį būtent į vasarinius miežius: juos auginti žymiai paprasčiau ir pigiau nei, pavyzdžiui, žieminius rapsus. Be to, vasarinių miežių supirkimo kainos per pastarąjį dešimtmetį sąlyginai pasivijo kitų grūdinių kultūrų kainas. Kitas didelis pliusas – juos galima nesunkiai realizuoti čia, Lietuvos rinkoje“, – privalumus vardija agroverslo bendrovės „Scandagra“ sėklų produktų vadybininkas Simonas Adamkevičius.

Reiklumu nepasižymi

Pasak S. Adamkevičiaus, vasarinius miežius auginti ir prižiūrėti išties paprasta, o ir jų azotinių trąšų poreikiai gerokai kuklesni – užtenka vos poros tręšimų.

Ši kultūra – puikus priešsėlis žieminiams rapsams. Vasarinių miežių ir žieminių kviečių ligos yra skirtingos, todėl dirvožemyje palikti patogenai nekels rūpesčių žieminiams kviečiams. Palankus ir jų javapjūtės laikas: vasariniai miežiai neretai yra kuliami anksčiau nei vėlyvųjų veislių kviečiai.

„Lietuviai miežius moka ir mokėjo auginti, tik ilgainiui pasikeitė auginimo tikslas. Seniau didžioji dalis miežių būdavo auginami gyvuliams, o dabar – eksportui, salyklo gamybai. Todėl šiandien kaip niekada siekiama kelti derlingumą iš to paties ploto vieneto“, – atkreipia dėmesį vadybininkas.

Svarstantiems auginti vasarinius miežius agronomas pataria parinkti neužmirkstančias dirvas. Ypatingą dėmesį reikia skirti sėjos normai, kurią lietuviai vis dar linkę viršyti: jei sėjimo agrotechnika yra kokybiška, salyklinių miežių sėjama iki 3,3 mln./ha, o pašarinio tipo miežių – iki 3,5 mln./ha.

Salyklinių miežių trūksta

2022 m. duomenimis, Lietuvoje buvo apie 103 tūkst. ha vasarinių miežių ploto, kurio tik apie 40-45 tūkst. ha buvo salyklinio tipo veislių. Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, prognozuojama, kad šiemet jų plotas gali siekti ir 120 tūkst. ha, o gal net dar daugiau.

„Tai daugiausiai lemia augančios vasarinių miežių supirkimo kainos. Jei prieš 5–7 metus buvo mokama apie 150 eurų už toną, tai šių metų sausį jau matėme ir 250, net 280 eurų už toną. Tokį kainų augimą lemia rinkos paklausa, geopolitika ir kitos priežastys“, – teigia S. Adamkevičius.

Ūkininkams naudinga ir tai, kad vasarinius miežius galima parduoti čia pat, Lietuvoje. Daugiau jų norėtų supirkti salyklo gamintojai. Didžiausia salyklo gamintoja Baltijos ir Šiaurės Europos regione „Viking Malt“, turinti gamyklą ir Panevėžyje, kasmet Lietuvoje superka 100–120 tūkst. tonų miežių.

„Šis kiekis patenkina mūsų gamybinius poreikius. Vis tik Lietuvos rinkoje retai būna salyklinių miežių perteklius, dažniau susiduriame su jų trūkumu. Prastesnio derliaus metais vietinėje rinkoje pavyksta įsigyti tik 70–80 procentų reikiamo kiekio, tokiu atveju likusią dalį importuojame“, – komentuoja „Viking Malt“ pirkimų vadovė Sigita Danilevičienė.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/ekspertai-stebisi-kodel-lietuvos-ukininkai-ignoruoja-viena-kultura-praleidziama-auksine-galimybe-93182043

Naujienos

BDAR