Manganas – pagalba žiemojantiems augalams


Manganas visiems gerai žinomas mikroelementas, tačiau ar tikrai kiekvienas žemdirbys supranta, kokią didelę naudą augalui turi šis elementas? Mangano svarba galima neabejoti jau vien dėl to, kad jo reikia visiems be išimties žemės ūkio augalams normaliai augti ir derėti.

Pagrindiniai „darbai“, kuriuos atlieka manganas, yra šie: gerina peržiemojimą, suaktyvina fotosintezės veiklą, šaknų sistemos vystymąsi; skatina cukrų kaupimąsi (sukaupia daugiau sausųjų medžiagų). Kodėl būtent šie procesai duoda didžiausią naudą augalui? Mangano kiekis dirvožemyje Lietuvos dirvožemiuose bendro Mn
randama 54–870 mg/kg-1, o judriojo – 4–30 mg/kg-1 – tai būtent ta forma, kurią pasisavina augalai. Svarbu žinoti, kad, kuliant vidutiniškai 7 t/ha kviečių, su derliumi iš dirvožemio išnešama 112–284 g/ha mangano. Net ir turint pakankamai mangano prisotintą dirvožemį, to nepakanka, kad būtų visiškai patenkinti augalų poreikiai.
Paprastas pavyzdys: 1 t maistinių kviečių užauginti reikia apie 80–100 g grynojo mangano. Auginant 7 t/ha per sezoną, turime atiduoti apie 560–700 g mangano. Taigi, galima teigti, kad, net esant palankioms sąlygoms, Mn kiekio iš dirvožemio neužtenka augalų poreikiams patenkinti, todėl būtinas papildomas purškimas per lapus.

Augalų jautrumas mikroelementų trūkumui


Pastaba: X – mažiau jautrūs; XX – vidutiniškai jautrūs; XXX – labai jautrūs.
Pagal dr. Irenos Pranckietienės duomenis

Dirvoje trūksta mangano, kai dirvožemiai:
• yra lengvos granuliometrinės sudėties;
• turi daug organikos, humuso;
• būna šarmingi (pakalkinti);
• turi daug geležies, cinko, vario, fosforo;
• būna užmirkę arba atvirkščiai – perdžiūvę.
Kada geriausia naudoti manganą?
Mangano augalams reikia per visą vegetaciją. Tačiau itin svarbu, kad jo pakaktų augalams vėlyvą rudenį. Tada užtikrinamas intensyvesnis augalų vegetacijos atsinaujinimas pavasarį, mažiau būna išplitusi javaklūpė ir augalai būna atsparesni pavasarinėms orų išdaigoms. Atsižvelgiant į kitose šalyse (Vokietijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje) taikomas technologijas, svarbiausias Mn panaudojimo laikas yra būtent rudenį. Užsienio specialistai rekomenduoja tiek rapsams, tiek javams rudenį atiduoti iki 500 g/ha gryno mangano.
Kodėl svarbu manganą panaudoti rudens laikotarpiu?
Viena svarbiausių priežasčių yra sėkmingas peržiemojimas, nes manganas padeda sukaupti didesnį cukrų (sausųjų medžiagų) kiekį augale, kuris lemia didesnę toleranciją žemoms temperatūroms.

Mangano panaudojimo iš rudens bandymas žieminiuose miežiuose (Vokietija, 2009–2010)
Kairėje pusėje: be mangano trąšų (derlius 2010 m. 3,4 t/ha)
Dešinėje pusėje: patręšus manganu 480 g/ha (derlius 2010 m. 7,2 t/ha)

Mangano panaudojimo rudens ir pavasario laikotarpiu bandymo rezultatai
(Diepenau-Nordel, Šiaurės Saksonija, Vokietija, 2015)

Mangano įtaka cukraus kaupimuisi skirtingose augalo dalyse
(Marschner P (2012) Marschner’s Mineral Nutrition of Higher Plants Elsevier Science)

Išvada.
Purškimas manganu prieš žiemojimą ir ankstyvą pavasarį buvo efektyviausias (490 kg/ha priedas), nes maisto medžiagas pasėlis pasiėmė optimaliu laiku – tada, kai augalams labiausia jų reikėjo. Pasėlių tręšimas manganu du kartus – prieš žiemojimą ir po jo – turėtų būti standartiškai atliekamas nenašiuose dirvožemiuose. Mokslininkai teigia, kad, pasireiškus mangano deficitui rudens laikotarpiu, augalai būna silpnesni, nes mažėja jų atsparumas patogenams, nepalankioms sąlygoms ir pastebimai sumažėja cukraus kiekis skirtingose augalo dalyse. Reikėtų nepamiršti, kad manganas reguliuoja azoto metabolizmą augale. Trūkstant mangano, ląstelėse pradeda kauptis nitratai ir taip susilpninamas atsparumas ligoms, mažėja tolerancija žemoms temperatūroms.

Purškimo rekomendacijos.
Žieminiams rapsams
Panaudojimo laikas – BBCH 13–18 (nuo trijų iki aštuonių lapelių).
Žieminiams javams
Panaudojimo laikas – BBCH 13–21 (krūmijimosi pradžioje).


Atgal